plieksti

1 pliẽksti, pliẽskia, pliẽskė 1. intr. smarkiai degti, liepsnoti: Liepsna, ugnis pliẽskia į visas puses, kad daug malkų uždeda J. Žiūrėk, kad ugnis taip nepliẽkstų, dar gali suodžiai kamine užsidegti Šmk. A matot gaisrą: kaip pliẽska, teip pliẽska – negal užgesinti Lpl. Vanduo verda, kunkuliuoja, krosnis plieskia, žėruoja, o jau karštis toks, kad gali vietoje sudegti K.Bor. Šiaudai tik pliẽskia Dkš. 2. tr. JI306 daryti, kad degtų, deginti, žiebti: Pliẽskė užplieskė ugnį, visus sausus pagalius sukišo Skr. 3. intr. BM193, Pc smarkiai šviesti, spiginti: Saulės spinduliai plieskė jai tiesiog į veidą J.Balč. Saulė stačiai į akis pliẽskia Grž. Saulė pliẽskia tiesiai į langą Jnšk. Šviesa plieskė kaip iš rago LTR(Grk). Man ta lempa taip plieskia į akis Rm. Salėj plieskia liustros J.Paukš. Visas ežeras žėrėjo, plieskė, raibuliavo rš. Langai akinamai plieskė rš. Į akis plieskė jūros blizgesys rš. | prk.: Akys nebuvo blausios, bet įžūliai plieskė į aplinką J.Dov. ║ smarkiai švysčioti, blykčioti: Taip pliẽskė žaibai, ka neišpasakytai Šln. Griovė, žaibai plieskė, o lytus toks smarkus buvo BM193. ║ prk. žydėti ryškia, skaisčia spalva: Visas daržas aguonom pliẽskia Alk. Petūnijos plieskia per visą vasarą Plk. 4. tr. smarkiai apšviesti: Saulė veidą pliẽskė, akis pliẽskė Jnšk. Saulė pliẽskė langus Jnšk. ║ deginti, džiovinti smarkiai šviečiant: Pliẽskia avižas saulė, t. y. nudegina J. 5. intr. prk. kaisti iš gėdos, pykčio, jaudinimosi, smarkiai rausti: Zigmas tiesiog plieskė iš raudonumo rš. |refl.: Sušnaro kalbos aplink stalus, ėmė pliekstis svečių skruostai, sužibėjo akys J.Balt. Jankūno veidas staiga ėmė pliekstis raudoniu rš. Raudienės smilkiniai tvinksta, veidas kaista, plieskiasi pykčiu rš. Saliamutė plieskėsi lyg žarija J.Balt. 6. intr. eiti ryškiai apsirengus: Žiūrėk, kokia graži šiandien Genutė pliẽskia Snt. Kas tę pliẽskia per laukus? Plk. \ plieksti; atplieksti; įplieksti; išplieksti; nuplieksti; paplieksti; perplieksti; priplieksti; suplieksti; užplieksti